Tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžys

Kas yra tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžys?

Vėžys gali išsivystyti tiek tulžies pūslėje, tiek tulžies latakuose. Simptomai gali būti, pavyzdžiui, gelta (kai oda ir gleivinės tampa geltonos), staigus skausmas viršutinėje pilvo dalyje ir pykinimas. Gydymas dažniausiai apima chirurgiją ir/arba chemoterapiją.

Apie tulžies pūslę ir tulžies latakus

Tulžies pūslė yra mažas kriaušės formos organas, esantis po kepenimis dešinėje kūno pusėje.
Tulžies pūslėje laikoma tulžis, kurią gamina kepenys, kol ji bus reikalinga virškinimui. Po didesnio riebios maisto porcijos suvalgymo, tulžies pūslė susitraukia ir tulžis išsiskiria į dvylikapirštę žarną. Čia tulžis padeda suardyti riebalus maiste, kad jie galėtų būti absorbuojami iš plonosios žarnos.
Tulžies latakai atsakingi už tulžies pernešimą iš kepenų į tulžies pūslę ir iš tulžies pūslės į dvylikapirštę žarną.

Tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžio požymiai

Tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžio simptomus dažnai sunku nustatyti, tačiau dažni požymiai yra nuovargis, pykinimas, apetito stoka, svorio netekimas ir naktiniai prakaitavimai. Staigus skausmas viršutinėje dešinėje pilvo dalyje taip pat gali būti tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžio požymis.
Gelta taip pat gali būti tulžies latakų vėžio simptomas, tačiau kadangi ją gali sukelti ir kitos ligos, gelta nebūtinai reiškia, kad žmogus turi vėžį.

Kodėl atsiranda tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžys?

Gydytojai nežino tikslios tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžio priežasties.
Yra keletas ligų, kurios didina riziką, pavyzdžiui, tulžies akmenys ir tam tikros autoimuninės ligos, tokios kaip uždegiminės žarnyno ligos (opinis kolitas) ir lėtiniai tulžies latakų sutrikimai (sklerozuojantis cholangitas).
Kitos rizikos veiksniai yra nutukimas, tam tikri chemikalai ir radioaktyviosios spinduliuotės (pvz., iš darbo vietos) ir tam tikros kepenų ligos. Be to, tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžio rizika didėja su amžiumi.

Gydymas

Jei žmogus turi tulžies pūslės ir tulžies latakų vėžį, vėžio mazgas dažnai pašalinamas operacijos būdu, arba atliekama chemoterapija, jei vėžį negalima pašalinti chirurginiu būdu. Gydytojas taip pat gali pasirinkti derinti operaciją su chemoterapija. Gydymo pasirinkimas priklauso nuo vėžio mazgo dydžio ir vietos, paciento bendros sveikatos būklės ir to, ar vėžys išplito į kitas kūno dalis.
Kai kuriais atvejais, kai negalima pašalinti vėžio operacijos būdu arba kai vėžys išplito, gali būti taikomas paliatyvus gydymas. Tokiu atveju tikslas nėra pašalinti vėžį, o palengvinti simptomus, kuriuos sukelia vėžys.