Šlapimo pūslės vėžio priešvėžinės stadijos
Dažnas ir skausmingas šlapinimasis yra vienas iš priešvėžinių šlapimo pūslės vėžio simptomų.
Šlapimo pūslė iš vidaus yra padengta plona gleivine. Jos ląstelės gali pradėti augti giliau arba formuoti polipus. Šie polipai gali turėti ląstelių pokyčių, kurie gali išsivystyti į vėžį.
Apie pusė visų šlapimo pūslės navikų yra gerybiniai polipai tuo metu, kai jie atrandami, tačiau jie laikomi priešvėžinėmis stadijomis. Kita pusė jau yra išsivysčiusi į vėžį, kuris išsiplėtė į šlapimo pūslės sienelę, kai jie yra atrandami.
Ląstelių pokyčiai ir polipai gali būti stebimi ir gydomi, todėl labai retai jie išsivysto į vėžį. Todėl svarbu stebėti simptomus.
Kreipkitės į gydytoją, jei turite:
• Matomas kraujas šlapime
• Nauja atsiradusi dažna šlapinimosi poreikį
• Skausmas šlapinantis
• Spaudimas arba lengvas skausmas už gaktos kaulo
• Pasikartojančios šlapimo takų infekcijos
Šie patys simptomai gali pasireikšti ir kitose ligose, pavyzdžiui, padidėjusiame prostatoje, prostatos uždegime, šlapimo pūslės uždegime ir dubens organų ligose.
Šlapimo pūslė – tuščiaviduris organas, kaupiantis šlapimą
Šlapimas susidaro inkstuose ir vėliau perduodamas per šlapimtakius į šlapimo pūslę, kuri yra priekyje dubenyje.
Šlapimo pūslė yra raumeninis organas, galintis talpinti apie 500 ml šlapimo. Paprastai šlapinimosi poreikis atsiranda, kai šlapimo pūslėje yra 125-250 ml šlapimo. Tačiau jei negalite visiškai ištuštinti šlapimo pūslės, pavyzdžiui, dėl padidėjusios prostatos, šlapimo pūslė gali labai išsiplėsti ir talpinti kelis litrus.
Cistoskopija (šlapimo pūslės endoskopija) su vietine nejautra
Cistoskopijos metu gydytojas ištyrinėja šlapimo pūslę lanksčiu endoskopu (cistoskopu), tai yra plona, lenkiama vamzdeliu su šviesa, kuris įvedamas per šlaplę į šlapimo pūslę. Per endoskopą gydytojas gali pamatyti šlaplės ir šlapimo pūslės vidų.
Pats tyrimas trunka 3-5 minutes. Tai gali būti šiek tiek nepatogu, tačiau paprastai nesukelia skausmo. Tyrimui naudojama vietinė nuskausminamoji gelė, ir galite stebėti tyrimą vykstant.
Audinių mėginys (biopsija) pilnoje nejautroje
Jei polipas yra labai mažas arba gleivinė tik šiek tiek neįprasta, audinių mėginys (biopsija) gali būti paimtas per cistoskopiją ambulatorijoje.
Jei cistoskopija rodo, kad šlapimo pūslėje yra didesnis polipas ar mazgas, numatoma pakartotinė cistoskopinė operacija, tiek ambulatorinė, tiek su trumpu hospitalizavimu.
Ligoninėje atliekama cistoskopija pilnoje nejautroje, kur gydytojas arba pašalina polipą/mazgą (vadinama TURB), arba ima audinių mėginį iš mazgo.
Pašalintas audinys siunčiamas tyrimui. Po mikroskopu gydytojas (patologas) gali įvertinti, ar ląstelės yra normalios, ar yra ląstelių pokyčių, ar tai vėžys.
CT tyrimas
Tyrimo metu taip pat atliekamas šlapimo pūslės, inkstų ir šlapimtakių CT tyrimas (CT urografija).
CT tyrimas kartais gali atskleisti, ar liga yra ir kokioje stadijoje ji yra. Gydytojas taip pat gali naudoti vaizdus po gydymo, kad stebėtų, kaip liga vystosi.
Diagnozė priešvėžinių stadijų šlapimo pūslėje
Diagnozė priešvėžinių stadijų šlapimo pūslės vėžio nustatoma tik tada, kai audinių mėginys rodo, kad yra priešvėžinių pokyčių.
Visi tyrimai yra svarbūs, kad gydytojas galėtų pasirinkti tinkamą gydymą.
Kai tik gaunami mikroskopiniai audinių mėginio (patologijos) atsakymai ir kiti tyrimų rezultatai, gydytojas žinos ligos išplitimo mastą, t. y. kokiame etape ji yra. Remiantis viso tyrimo duomenimis, gydytojai nusprendžia, kokį gydymą reikės taikyti.