Mielodisplastinis sindromas (MDS)

Apie mielodisplastinį sindromą

Mielodisplastinis sindromas (MDS) atsiranda, kai kaulų čiulpai nefunkcionuoja tinkamai, todėl gaminasi mažiau kraujo ląstelių nei įprastai, o jų struktūra yra nenormali. Dažnai šios ligos priežastis lieka nežinoma.

Apie kaulų čiulpus

Kaulų čiulpai randami didesnių kūno kaulų ertmėse, pavyzdžiui, kaukolėje, dubens kauluose ir šonkauliuose.
Juose iš kamieninių ląstelių formuojasi trys pagrindinės kraujo ląstelių rūšys: raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai ir trombocitai.
Kai žmogus serga MDS, kaulų čiulpai nefunkcionuoja tinkamai, todėl sumažėja normalių kraujo ląstelių gamyba. Be to, susidarančios ląstelės dažnai būna pažeistos ir neveiksmingos.
MDS turi įvairių potipių – nuo lengvesnių iki pažengusių formų, kurios gali sukelti skirtingus simptomus.
Kai kuriais atvejais MDS gali išsivystyti į ūminę mieloidinę leukemiją (ŪML).

MDS skirstomas į:

• Pažengusį MDS, kai daugiau nei 5% kaulų čiulpų ląstelių yra nesubrendusios.
• Neišplitusį MDS, kai nesubrendusių ląstelių kaulų čiulpuose yra mažiau nei 5%.

Mielodisplastinio sindromo simptomai

Liga vystosi lėtai, todėl simptomai gali pasireikšti tik po tam tikro laiko.
Kai kaulų čiulpų funkcija sutrinka ir sumažėja kraujo ląstelių kiekis, gali atsirasti šie simptomai:

• Raudonųjų kraujo kūnelių trūkumas sukelia blyškumą, nuovargį, dusulį ar galvos svaigimą.
• Baltųjų kraujo kūnelių trūkumas silpnina imuninę sistemą, didina infekcijų, pavyzdžiui, peršalimo, riziką.
• Trombocitų trūkumas gali sukelti lengvą kraujavimą, dažną kraujosruvų atsiradimą ar nosies kraujavimą.

Ne visi MDS pacientai patiria tuos pačius simptomus, nes kraujo ląstelių trūkumas pasireiškia skirtingai. Tačiau dauguma pacientų turi sumažėjusį raudonųjų kraujo kūnelių kiekį.

Kodėl atsiranda mielodisplastinis sindromas?

MDS atsiradimo priežastis dažnai lieka neaiški. Kai kuriais atvejais jis išsivysto praėjus keliems metams po chemoterapijos ar radioterapijos.
Taip pat padidėjusi MDS rizika pastebima žmonėms, kurie ilgą laiką buvo veikiami tirpiklio benzolo.
Retais atvejais liga gali būti paveldima ir atsirasti dėl įgimtų genetinių mutacijų.

Gydymas

Jei liga nesukelia simptomų arba jie yra lengvi, gydymas gali būti nereikalingas. Tokiais atvejais pacientams siūloma reguliariai lankytis pas gydytojus, kad būtų stebima ligos eiga.
Jei pasireiškia simptomai, gali būti taikomas simptominis gydymas:

• Kraujo perpylimai, jei sumažėjęs raudonųjų kraujo kūnelių kiekis.
• Antibiotikai, jei dėl mažo baltųjų kraujo kūnelių skaičiaus išsivysto infekcijos.
• Augimo faktoriai, kurie skatina kraujo ląstelių gamybą ir mažina simptomus.

Jei pacientas yra jaunesnis nei 70 metų ir turi gerą sveikatą, jam gali būti pasiūlyta intensyvi chemoterapija ir kamieninių ląstelių transplantacija – šis gydymas kai kuriais atvejais gali visiškai išgydyti ligą.
Vyresniems ar silpnesniems pacientams gali būti taikoma švelnesnė chemoterapija, kuri neišgydo ligos, bet padeda sulėtinti jos progresavimą kiek įmanoma ilgiau.