Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL)

Kas yra lėtinė limfocitinė leukemija (LLL)?

Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) – tai vėžio rūšis, kuri prasideda iš kaulų čiulpų ląstelių. Gydymo, kuris galėtų visiškai išgydyti šią ligą, nėra, tačiau galima gydyti simptomus, kuriuos sukelia ši liga.

Apie kraują ir kaulų čiulpus

Kraujyje yra trys skirtingos kraujo ląstelių rūšys: raudonieji kraujo kūneliai, baltieji kraujo kūneliai ir kraujo plokštelės.
Kraujo ląstelės formuojasi kaulų čiulpuose, esančiuose kūno kaulų ertmėse.
Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) kyla iš specialios rūšies baltųjų kraujo kūnelių – B limfocitų – pirmtakų.
LLL atveju nenormalūs B limfocitai kaupiasi kraujyje, kaulų čiulpuose, blužnyje ir limfmazgiuose. Kai šie limfocitai kaupiasi kaulų čiulpuose, tai sutrikdo kitų kraujo ląstelių gamybą, o tai gali sukelti kitų kraujo ląstelių trūkumą.

Kraujo ląstelės formuojasi raudonuosiuose kaulų čiulpus, kuriuose yra kamieninių ląstelių, kurios gali virsti raudonaisiais kraujo kūneliais, baltaisiais kraujo kūneliais ir kraujo plokštelėmis. Yra įvairių rūšių baltųjų kraujo kūnelių.

LLL požymiai

LLL dažnai nustatoma atsitiktinai atliekant kraujo tyrimą, paprastai tiriant kitą ligą. Todėl daugeliu atvejų pacientas neturi simptomų tuo metu, kai liga nustatoma.
Kai simptomai pasireiškia, dažniausias simptomas yra nuovargis. Kiti simptomai gali būti karščiavimas, naktinis prakaitavimas, svorio netekimas, patinę limfmazgiai ir išsiplėtusi kepenys ar blužnis.
Kadangi LLL veikia normalią kaulų čiulpų funkciją, ši liga gali sumažinti kraujo ląstelių skaičių organizme. Tai gali sukelti simptomus, tokius kaip dusulys, galvos skausmas ir didesnė infekcijų, tokių kaip peršalimas, rizika. Tai taip pat gali sukelti didesnį linkimą kraujuoti, kuris gali pasireikšti mėlynėmis, raudonomis dėmėmis ant odos ar mažais kraujavimais iš gleivinių, pavyzdžiui, burnoje ir nosyje.

Kodėl atsiranda ši liga?

Gydytojai dažnai nežino tiksliai, kas sukelia LLL. Tačiau atrodo, kad paveldimumas ir nutukimas gali padidinti riziką. Taip pat yra susijusios etninės grupės ir LLL išsivystymo rizika.
Įtariama, kad tam tikri chemikalai, pesticidai, radiacija ir chemoterapija gali padidinti riziką susirgti LLL.

Gydymas

LLL negali būti išgydyta, tačiau yra gydymo būdų, kurie padeda suvaldyti ligą ir palengvinti simptomus.
Ne visi pacientai, sergantys LLL, turi gauti gydymą. Gydymo poreikis nustatomas pagal simptomus, tokius kaip nuovargis ar svorio netekimas.
Gydymas pritaikomas kiekvienam pacientui atskirai, tačiau dažniausiai tai yra chemoterapijos ir antikūnų (vadinamosios kemo-imunoterapijos) derinys.
Kai kuriose LLL formose tikslinė terapija turi ypač naudingą poveikį. Kitais atvejais gali būti taikomas gydymas kortikosteroidais.
Jei kiti gydymo metodai nepadeda, kai kuriems pacientams gali būti pasiūlyta kamieninių ląstelių transplantacija, ypač jaunesniems pacientams.

Kas vyksta po gydymo?

Kadangi LLL yra lėtinė liga, dažniausiai reikia tolesnių patikrinimų visą gyvenimą.
Pirmus kelerius metus po diagnozės pacientai paprastai turi lankytis sekamuosiuose vizituose kas 3-12 mėnesių. Sekamojo vizito dažnumas priklauso nuo paciento rizikos ir simptomų.
Sekamuosiuose vizituose tikrinama dėl gydymo komplikacijų ir požymių, kad liga galėjo progresuoti.
Šie vizitai taip pat yra puiki proga pacientui aptarti klausimus ar rūpesčius su gydytoju.