Jei vaikas nenori kalbėti apie mirtį

Vaikai gali reaguoti nenorėdami kalbėti apie tai, kad mama arba tėtis gali mirti nuo vėžio. Čia pateikiamos kelios idėjos, kaip kalbėti su vaiku. Kai kurie tėvai pastebi, kad jų vaikai negali kalbėti apie mirtį arba atrodo, kad ignoruoja faktą, jog mama ar tėtis gali mirti nuo vėžio. Vaikas gali pabėgti žaisti arba atsitraukti į save, kai bandote kalbėti su juo apie mirtį.

Grįžkite į pokalbį vėliau

Kai pastebėsite, kad vaikas negali kalbėti apie jūsų mirtį, galite parodyti pagarbą pasakydami, pavyzdžiui:

  • “Dabar matau, kad nenori kalbėti apie tai, kas nutiks. Galbūt geriau pabandyti vėl kitą dieną, tad vėl paklausiu tavęs šeštadienį.”

Būkite kantrūs su savimi ir vaiku

Pabandykite būti kantrūs tiek su savimi, tiek su vaiku. Abu esate naujoje, sunkių iššūkių kupinoje situacijoje. Jūs niekada anksčiau neturėjote sakyti vaikui, kad mirsite nuo vėžio. Ir tai pirmas kartas, kai vaikas girdi tokią žinią. Jūs darote tai, ką galite geriausiai.

Vaikai turi kalbėti su suaugusiuoju apie sunkias mintis

Vaikai turi nuostabią gebėjimą pereiti nuo gedulo į atsipalaidavimą. Kaip tėvai, verta suteikti jiems erdvės pailsėti nuo rūpesčių ir jausmų.
Tačiau taip pat svarbu būti dėmesingiems ir stengtis paskatinti vaiką kalbėti apie sunkias mintis, kad jis nebūtų vienas su savo rūpesčiais. Galite būti atidūs ir aktyvūs, kai vaikas atveria šią temą.
Jei vaikas pats neatsiverčia, galite pasakyti:

  • “Apie ką galvojai, kai pasakiau, kad mirsiu nuo vėžio?”

Vaikai gali neturėti žodžių kalbėti apie mirtį

Jei vaikas vengia kalbėti apie mirtį, galbūt jis tiesiog negali pakelti minties apie jūsų mirtį. Taip pat gali būti sunku vaikui išreikšti savo mintis.
Vaikas gali turėti jausmų arba minčių, kurių anksčiau neturėjo, ir sunku juos suvaldyti.
Jūs arba kitas suaugęs žmogus galite padėti vaikui išreikšti jo mintis žodžiais. Kalbant su vaiku apie sunkias temas, verta pasirinkti tokią situaciją, kuri atitiktų vaiko natūralų požiūrį į naujus ir sunkiai suvokiamus dalykus. Vaikai dažnai pereina nuo sunkių temų prie kitų dalykų. Tai gali būti piešimas, pasivaikščiojimas ar kelionė automobiliu. Tai leidžia daryti natūralius pertraukimus pokalbyje ir laikinai sutelkti dėmesį į kitus dalykus.

Būkite kantrūs

Kai kurie tėvai pastebi, kad jų vaikai negali kalbėti apie mirtį arba atrodo, kad ignoruoja faktą, jog mama ar tėtis gali mirti nuo vėžio.
Vaikas gali pabėgti žaisti arba atsitraukti į save, kai bandote kalbėti apie mirtį.
Pabandykite būti kantrūs tiek su savimi, tiek su vaiku. Abu esate naujoje, sunkių iššūkių kupinoje situacijoje. Darote tai, ką galite geriausiai.

Grįžkite į pokalbį vėliau

Kai pastebėsite, kad vaikas negali kalbėti, galite parodyti pagarbą pasakydami:

  • “Dabar matau, kad nenori kalbėti apie tai, kas nutiks. Galbūt geriau pabandyti vėl kitą dieną, tad vėl paklausiu tavęs šeštadienį.”

Vaikai turi kalbėti su suaugusiuoju apie sunkias mintis

Vaikai turi nuostabią gebėjimą pereiti nuo gedulo į atsipalaidavimą. Kaip tėvai, verta suteikti jiems erdvės pailsėti nuo rūpesčių ir jausmų.
Tačiau svarbu būti dėmesingiems ir bandyti kalbėtis apie sunkias mintis, kad vaikas nebūtų vienas su savo rūpesčiais. Galite būti atidūs ir aktyvūs, kai vaikas atveria šią temą.
Jei vaikas pats neatsiverčia, galite pasakyti:

  • “Apie ką galvojai, kai pasakiau, kad mirsiu nuo vėžio?”

Vaikai gali neturėti žodžių kalbėti apie mirtį

Jei vaikas vengia kalbėti apie mirtį, galbūt jis tiesiog negali pakelti minties apie jūsų mirtį. Galbūt sunku vaikui išreikšti, ką jis galvoja.
Vaikas gali turėti jausmų ar minčių, kurių jis anksčiau neturėjo, ir sunku juos suvaldyti.
Jūs arba kitas suaugęs žmogus galite padėti vaikui išreikšti mintis žodžiais. Kalbant su vaiku apie sunkias temas, verta pasirinkti situaciją, kuri atitiktų vaiko natūralų požiūrį į naujus ir sunkiai suprantamus dalykus. Vaikai dažnai pereina nuo sunkios temos į kitus dalykus. Tai gali būti piešimas, pasivaikščiojimas ar kelionė automobiliu, kurie leidžia padaryti natūralius pertraukimus pokalbyje ir laikinai sutelkti dėmesį į kitus dalykus.

Klausimo metodas

Svarbu kalbėtis su vaikais apie tai, ką jie galvoja ir jaučia, kad jie nebūtų vieni su savo rūpesčiais.
Kai kuriose šeimose pokalbiai lengviau eina užduodant atvirus klausimus, tokius kaip:

  • “Kaip jautiesi?”
  • “Apie ką galvoji?”

Kitose šeimose vaikams sunku išreikšti savo mintis ir jausmus. Vaikas gali uždaryti pokalbį atsakydamas:

  • “Nežinau”
  • “Viskas gerai.”

Galite pasinaudoti žemiau pateiktu klausimo metodu, kad atvertumėte pokalbį su savo vaiku apie jo mintis. Geras būdas kalbėtis yra tuo metu, kai dirbate kažką kartu, pavyzdžiui, dėliodami dėliones, kepdami arba vaikščiodami, nes tai leidžia vaikui apdoroti mintis savo tempu. Vaikas gali pereiti į pokalbį ir iš jo, tuo pačiu metu sutelkdami dėmesį į veiklą ir leisdami pauzes.

Klausimo metodasPenki klausimo metodo etapai

Klausimo metodas susideda iš penkių etapų. Čia pateikiama pavyzdinė frazė kiekvienam etapui. Galite pritaikyti frazes pagal savo situaciją ir bendravimo būdą:

  1. Apibūdinkite, ką pastebėjote:
    1. “Pastebėjau, kad tapai truputį tylus, kai kalbėjau apie tai, kad mirsiu nuo ligos ir kad nenori apie tai kalbėti.”
  2. Pasidalinkite savo mintimis, kodėl manote, kad tai vyksta, ir pateikite kelias prielaidas:
    1. “Manau, kad tai yra sunku suprasti, ką tai reiškia. Galbūt tai todėl, kad labai liūdna ir nenori apie tai galvoti.”
    1. “Galbūt nesakai daug, nes bijai įskaudinti mane.”
      Net jei vaikas negali aiškiai suformuluoti savo minčių, jis galbūt galės išgirsti, kas iš jūsų pasiūlytų idėjų jam labiausiai tinka.
  3. Pritarkite vaiko reakcijai:
    1. “Suprantu, kaip jautiesi, nes yra tiek daug naujų dalykų, apie kuriuos reikia galvoti, ir žmonės bijo ir liūdi, kai sužino, kad mama mirs. Žinau, kad ir kiti vaikai taip jaučiasi.”
  4. Paklauskite, ką vaikas galvoja apie tai, ką pasakėte:
    1. “Kaip manai apie tai, ką pasakiau?”
    1. “Pastebėjau, kad reagavai, kai pasakiau, jog galbūt nenori galvoti apie mirtį.”
  5. Pakalbėkite apie tai, kas gali padėti vaikui:
    1. “Ką manai, kas galėtų padėti lengviau kalbėti apie tai, ką galvoji?”

Griebkite galimybę, kai ji atsiranda

Vaikai gali atverti sunkias temas, kai užsiima kažkokia veikla, pavyzdžiui, žaisdami ar valgydami. Todėl svarbu pasinaudoti tomis mažomis galimybėmis ir būti pasirengusiems kalbėtis apie jų rūpesčius ir mintis.
Jei norite pradėti pokalbį apie mirtį, galite pasiūlyti piešti kartu. Tai gali padėti vaikui pasidalinti savo mintimis apie tai, kas atsitinka po mirties.
Taip pat labai naudinga skaityti vaikų knygas apie mirtį. Jos suteikia vaikui kalbos priemonių kalbėti apie mirtį ir leidžia sužinoti, kaip kiti vaikai reagavo į panašias situacijas.

Kalbėkite apie konkrečius dalykus

Vaikai dažnai labai konkrečiai galvoja apie savo rūpesčius. Jų mintys gali sukti aplink tai, kas pasikeis ateityje, pavyzdžiui, kas gamins sumuštinius ar nuveš į futbolo treniruotes. Todėl naudinga kalbėtis apie tai, kas tiksliai pasikeis, kai jūs nebebusite šalia.

Kiti suaugusieji

Kartais vaikui lengviau kalbėti su suaugusiuoju, kuris tiesiogiai nepatiria ligos. Tai galėtų būti mokytojas, psichologas arba kito vaiko tėvai.

Scroll to Top